Visi žmonės turi tiek pat laiko – tas pačias 24 valandas per parą, tas pačias 7 dienas per savaitę. Tačiau ar nors vienas jų prilėtina gyvenimo tempą kad bent kiek pasigrožėtų supančios aplinkos grožiu?

Prisimenu kažkada skaičiau apie moterį, atgavusią regėjimą po operacijos. Ji grožėdavos viskuo kas ja supo, kad ir ką ji bedarytų. Jos veide švytėdavo šypsena net plaunant indus - ji vis negalėjo patikėti kad muilo burbuliukai gali būti tokie nuostabūs...

Dauguma dalykų yra priimami kaip savaime suprantami. Mes visą laiką skubame ir net nepastebime mus supančio grožio.

Tačiau aš dabar norėčiau stabtelėti minutėlei ir susikoncentruoti ties linijos, formos ir spalvos grožiu.